Priemaišų kontrolė amido pagrindu pagamintuose tirpikliuose yra labai svarbus gaminio kokybės ir gamybos stabilumo užtikrinimo aspektas. Įprasti amido pagrindu pagaminti tirpikliai yra N,N-dimetilformamidas (DMF), N,N-dimetilacetamidas (DMAC) ir N-metil-2-pirolidonas (NMP). Gamybos, rafinavimo, sandėliavimo ir transportavimo metu šie tirpikliai gali būti užteršti tokiomis medžiagomis kaip drėgmė, likusios žaliavos, rūgštiniai junginiai, kiti organiniai junginiai ir pėdsakų metalų jonai. Per didelė drėgmė gali pakenkti tam tikrų cheminių reakcijų stabilumui, pakeisti polimerų tirpalų klampumą ir turėti įtakos medžiagų suderinamumui. Tuo tarpu rūgštinės priemaišos ir reagentų likučiai gali pabloginti tirpiklio cheminį stabilumą, o tai gali turėti įtakos galutinio produkto veikimui. Vadinasi, gamybos procesai turi būti griežtai kontroliuojami – nuo žaliavų kokybės ir reakcijos sąlygų iki rafinavimo metodų. Tai apima reakcijos temperatūrų, žaliavų santykio ir reakcijos trukmės optimizavimą, siekiant sumažinti šalutines reakcijas ir priemaišų susidarymą, taip pat naudoti tokius metodus kaip frakcinis distiliavimas, dehidratacija ar kiti tinkami valymo būdai, siekiant sumažinti priemaišų lygį. Amido pagrindu pagamintiems tirpikliams, skirtiems naudoti elektroninėse medžiagose, polimerų apdirbimui ar smulkioms cheminėms medžiagoms, taip pat būtina kontroliuoti metalų jonų, nelakių medžiagų ir specifinių organinių priemaišų kiekį, kad teršalų pėdsakai nepakenktų gaminio veikimui. Konkrečios kontrolės ribos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į tirpiklio tipą, produkto rūšį ir tolesnių procesų reikalavimus; vienas vienodas specifikacijų rinkinys negali būti taikomas visiems tirpikliams amido pagrindu.
Amido pagrindu pagamintiems tirpikliams turi būti sukurtos priemaišų tyrimo ir partijų atsekamumo sistemos, daugiausia dėmesio skiriant tokiems parametrams kaip grynumas, drėgmės kiekis, rūgštingumas, spalva ir kitos specifinės priemaišos. Grynumas paprastai nustatomas naudojant tokius metodus kaip dujų chromatografija, o drėgmės kiekis matuojamas Karlo Fišerio titravimo metodu. Metalo jonų koncentracijas galima analizuoti naudojant tokius metodus kaip induktyviai susietos plazmos masės spektrometrija (ICP-MS) arba kiti tinkami analizės metodai, atsižvelgiant į konkrečius bandymo reikalavimus. Visi bandymai turi būti atliekami naudojant kalibruotus prietaisus, laikantis nustatytų mėginių ėmimo, analizės ir dokumentavimo procedūrų. Be to, gautus duomenis reikėtų palyginti su gaminio techninėmis specifikacijomis ir atitinkamais kokybės standartais. Sandėliavimo metu tirpikliai turi būti laikomi švariuose, sausuose ir suderinamuose sandariuose induose, kad nepatektų drėgmė, ilgai nepatektų į orą arba nebūtų kryžminio užteršimo kitomis cheminėmis medžiagomis. Perpylimo vamzdynai, laikymo rezervuarai ir dozavimo įranga turi būti reguliariai tikrinami, ar jų švara, siekiant užtikrinti, kad jokie įrangos likučiai neužterštų produkto. Visos partijos, kurių tyrimo rezultatai yra nenormalūs, turi būti nedelsiant karantine; Prieš nustatant, ar medžiagą reikia perdirbti ar šalinti, reikia atlikti išsamų tyrimą, apimantį žaliavas, gamybos įrangą, valymo procesus ir laikymo sąlygas, siekiant nustatyti pagrindinę priežastį. Be to, kadangi tirpikliai, tokie kaip DMF, DMAC ir NMP, kelia skirtingą pavojų sveikatai, priemaišų kontrolės priemonės turi būti integruotos į uždaros sistemos operacijas, vietinę ištraukiamąją ventiliaciją, asmeninių apsaugos priemonių (AAP) naudojimą ir atskirą skysčių atliekų tvarkymą. Taip užtikrinama, kad gaminio kokybė, eksploatavimo sauga ir aplinkosaugos valdymas atitiktų taikomus reikalavimus.

