Chlorintų tirpiklių lakumas pirmiausia priklauso nuo tokių veiksnių kaip jų molekulinė struktūra, molekulinė masė, virimo temperatūra, garų slėgis ir aplinkos temperatūra. Skirtingų tipų chlorintų tirpiklių lakumo rodikliai labai skiriasi. Apskritai, esant panašioms sąlygoms, tirpikliai, kurių virimo temperatūra žemesnė ir garų slėgis didesnis, yra labiau lakūs. Pavyzdžiui, dichlormetano virimo temperatūra yra maždaug 39,6 laipsnio ir greitai išgaruoja kambario temperatūroje; chloroformas, kurio virimo temperatūra yra apie 61,2 laipsnio, išgaruoja santykinai lėčiau; o tetrachloretilenas, kurio virimo temperatūra yra maždaug 121 laipsnis, paprastai išgaruoja dar lėčiau. Tačiau faktiniam nepastovumui įtakos turi ir molekulinė struktūra bei bandymo sąlygos; todėl jo negalima nustatyti vien tik pagal molekulinę masę.
Chlorintų tirpiklių lakumas tiesiogiai veikia valymo efektyvumą, džiovinimo laiką, tirpiklio praradimą ir regeneravimo efektyvumą. Labai lakūs tirpikliai po naudojimo greitai išgaruoja, todėl tinka procesams, kuriems reikalingas trumpesnis džiovinimo laikas; tačiau dėl jų taip pat gali padidėti tirpiklio suvartojimas ir padidėti garų koncentracija ore. Ir atvirkščiai, mažiau lakūs tirpikliai gali pailginti paviršiaus džiūvimo laiką, tačiau jie turi aiškių pranašumų tam tikrose valymo ir apdorojimo srityse. Vadinasi, renkantis chlorintą tirpiklį, reikia visapusiškai įvertinti konkretaus proceso reikalavimus dėl garavimo greičio, likučių kiekių ir medžiagų suderinamumo.
Chlorintų tirpiklių garavimo greitį taip pat įtakoja tokie veiksniai kaip temperatūra, oro srautas, skysčio paviršiaus plotas, veikiamas aplinkos, ir aplinkos slėgis. Paprastai aukštesnė temperatūra, padidinta ventiliacija arba didesnis atviro paviršiaus plotas pagreitins tirpiklio išgaravimą. Svarbu pažymėti, kad garai, susidarantys išgaruojant chloruotiems tirpikliams, gali kelti pavojų žmonių sveikatai – kai kurios veislės netgi kelia kancerogeninį pavojų, todėl saugumo negalima vertinti remiantis vien garavimo greičiu. Praktikoje atitinkamos priemonės, tokios kaip izoliavimas, vėdinimas ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, turėtų būti įgyvendinamos pagal konkretaus gaminio saugos duomenų lapą (SDS), kartu su tinkamu išmetamųjų dujų surinkimu ir apdorojimu.
